Pirmajame moterų inovacijų sprinte – ateities maisto, inovatyvūs kraštovaizdžio ar dalijimosi ekonomikos sprendimai

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vidutiniškai tik 7 proc. inovacijų ir išradimų užregistravo moterys. Tik 29 proc. visų išradimų priklauso komandoms, kuriose buvo bent viena moteris.  Moterys yra įkūrusios kas ketvirtą mūsų šalyje gimusį startuolį. Siekiant paskatinti moterų verslumą ir pagerinti lyčių balansą inovatorių bendruomenėje, startuoja iniciatyva „Women for Global Challenges“, kuri suburs 200 moterų į tęstinę tvarių inovacijų kūrimo programą.

„Lietuvos Patentų biuro duomenys atskleidžia, kad pagal registruotus išradimų patentus mūsų šalyje akivaizdžiai dominuoja vyrai. Individualiai išradimus kūrusių moterų dalis pastaruosius 5 metus siekia apie 7 proc., gerokai atsilikdama nuo pasaulinio vidurkio. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija skaičiuoja, kad globaliu mastu moterų išradėjų skaičius siekia 16 procentų. Nerimą kelia ir tai, kad pasauliniam vidurkiui nuosekliai augant, Lietuvoje situacija išlieka panaši“, – sako viena iš programos iniciatorių, „Go Forward“ įkūrėja Jurga Varanavičius. 

Šiek tiek didesnį moterų aktyvumą galima pastebėti startuolių bendruomenėje. Neseniai „Verslios Lietuvos“ startuolių skatinimo padalinys „Startup Lithuania“ atliko 181 Lietuvos startuolio apklausą. Ji atskleidė, kad moterys yra įkūrusios kas ketvirtą Lietuvos startuolį. Be to, pirmąjį lietuviškos kilmės „vienaragį“ „Vinted“ taip pat įkūrė moteris. „Vinted“ bendraįkūrėja Milda Mitkutė įsitikinusi, kad Lietuvai apskritai reikia augiau dėmesio skirti inovacijų sričiai.  

„Šaliai reikia kuo daugiau išradėjų ir inovatorių – tiek vyrų, tiek moterų. Pažvelgus į pasaulio konkurencingumo indeksus, Lietuva neatrodo labai įspūdingai. Tad kuo didesnė dalis visuomenės įsitrauks į šį procesą, tuo naudingiau bus valstybei“, – sako M. Mitkutė.

Skatina atsigręžti į tvarumo tikslus

Programa „Women for Global Challanges“ siekia ne tik didinti moterų įsitraukimą į inovacijų sritį, bet ir atkreipti dėmesį į tvarumo svarbą plėtojant verslo idėjas. Pagrindinio programos partnerio banko „Swedbank“ vadovė  Dovilė Grigienė teigia, kad verslas privalo prisidėti prie socialinių ir aplinkosauginių iššūkių. To pradeda reikalauti ne tik klientai ir darbuotojai, bet ir įvairūs teisiniai reglamentai bei investuotojai. Pavyzdžiui, Pasaulinio tvarių investicijų aljanso duomenimis, nuo 2014 m. iki 2018 m. tvarių investicijų portfelis Europoje išaugo 24 procentais.

„Didžiosios įmonės ir investuotojų bendruomenė jau pradeda suvokti, kad ateitį turi tik tvarūs verslo modeliai, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai ir kuria pozityvius pokyčius. „Swedbank“ jau nukreipė 370 mln. eurų pensijų fondų lėšų į aukščiausius tvarumo standartus atitinkančias investicijas. Investuotojai Europoje ir visame pasaulyje vis labiau žvalgosi į verslus, kurie yra tvarūs. Svarbus tampa ne tik pelnas, bet ir teigiamas socialinis bei ekologinis poveikis. Todėl norint, kad verslo idėja ar išradimas turėtų gerą augimo potencialą, jis privalo būti tvarus“,  – teigia D. Grigienė.

Didėjančiai tvarumo svarbai pritaria ir M. Mitkutė, kurios įkurtas „vienaragis“ padeda mažinti vartojimą ir skatina atsakingiau elgtis su daiktais. 

„Turint galvoje dabartinį klimato pokyčių kontekstą, tai darosi ypatingai svarbu. Įsivaizduokite, „Vinted“ pagalba beveik 30 milijonų žmonių visame pasaulyje vietoje to, kad pirktų naują daiktą, renkasi tą, kurio nebereikia kažkam kitam. Turiu viltį, kad ateityje norėdami naujos suknelės, knygos ar grąžto, pirmiausia patikrinsime, ar jų neturi ir nenori perleisti kiti žmonės“, – teigia M. Mitkutė.

Idėjų įvairovė: nuo atliekų mažinimo iki integracijos į darbo rinką 

Inovacijų laboratorijos „Future Leadership” vadovė Justina Klyvienė pasakoja, kad paskelbus atvirą kvietimą, sulaukta 350 paraiškų iš norinčiųjų dalyvauti programoje. Taip pat buvo pasiūlyta 80 įvairių sričių inovacijų idėjų. Iš visų užsiregistravusiųjų buvo atrinkta 200 dalyvių, kurios susiburs į komandas dirbs su 41 atrinka inovacijų idėja. 

„Džiugu matyti, kad nemaža dalis pasiūlytų idėjų savyje turėjo stiprų tvarumo užtaisą. Programoje dalyvaujančios komandos sieks sukurti sprendimus, skatinančius sąmoningesnį vartojimą, mažinančius maisto atliekų kiekį, plastiko naudojimą buityje. Komandos taip pat pasirengusios ieškoti įrankių ir galimybių efektyvesnei atskirtį patiriančių socialinių grupių integracijai į darbo rinką. Dalis idėjų orientuotos į visuomenės sveikatos ir gerovės didinimo sprendimus. Pagal idėjų įvairovę tikriausiai apimsime beveik visus 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų“, – pasakoja J. Klyvienė.

Penktadienį „Swedbank“ centrinėje būstinėje startuojantis pirmasis moterų inovacijų sprintas – tai projekto, kurio metu bus vystomos ir testuojamos įvairios inovacijų idėjos, pradžia. Dalyvių laukia trys mėnesiai kūrybos, viešojo kalbėjimo, rinkodaros, finansų planavimo mokymų, kurių metu inovatorėms talkins 22 mentorių komanda. Tarp jų – įvairių sričių profesionalai ir profesionalės iš įmonių ir valstybinio sektoriaus.

Daugiau informacijos:

Justina Klyvienė, „Future Leadership“ vadovė, +37061245902,  justina.klyviene@futureleadership.lt

Jurga Varanavičius, „Go Forward“ vadovė, +37068786666, jurga@gravitacija.eu 

Karolina Semonovaitė, „Swedbank“ socialinių iniciatyvų vadovė, +370 618 19637, karolina.semionovaite@swedbank.lt